Nuo 2004 m. Pakutuvėnuose pradėtos organizuoti paauglių ir jaunimo stovyklos yra kasmet labai laukiamos jaunimo. Šiose stovyklose jaunimas randa tikėjimo draugų, klausosi brolių pranciškonų mokymų, patiria maldos ir šlovinimo veikimą savo gyvenimuose, pradeda burtis į bendruomenes ir bendrauti savo miestuose.
2006 m. Pakutuvėnuose vyko paauglių ir jaunimo stovykla „Šoksiu Tau, Viešpatie“. Jaunimui reikalinga gyva evangelizacija, pateikiama aktyviomis formomis, nauja ir stebinanti. Šioje stovykloje jaunimas mokėsi šlovinti Viešpatį šokiu, gilinosi į šokio sampratą Šventajame Rašte bei krikščionybės istorijoje. Šokio teoriją ir praktiką vedė profesionalūs mokytojai Tatjana ir Vadimas Čerepanovai (Šokių mokykla „Extreme“, Latvija) ir kiti profesionalūs šokėjai. Katechezę jaunimui vedė broliai pranciškonai Paulius Vaineikis, Carlo Bertagnin ir Gediminas Numgaudis. Stovykloje dalyvavo apie 150 jaunuolių.
2010 m. birželio 28 – liepos 4 d. Pakutuvėnuose organizuota Šokio stovykla jaunimui pritraukė apie šimtą jaunų žmonių iš visos Lietuvos. Stovykla buvo skirta jaunimui nuo 15 m. Stovyklos programoje buvo hip hopo ir modernaus šlovinimo šokio stiliai, šokio teorija ir praktika, darbas su profesionaliais šokio mokytojais. Stovyklaujantis jaunimas pasirinko vieną iš jiems pasiūlytų stilių ir visą savaitę dalyvavo treniruotėse.
Šiuolaikinės choreografijos mokyklos „Extreme“ (Latvija) vadovai Vadimas ir Tania Čerepanovai pristatė įvairius hip hopo stilius: Breaking, Popping+Wacking, Hip-hop+Locking, Hip-hop+House.
Šokėja s. Anna Nobili (Italija) pristatė modernų šlovinimo šokį.
Stovyklaujantis jaunimas buvo suskirstyti į 5 grupeles. Grupelės kartu aptardavo konferencijas, dalydavosi įspūdžiais, tvarkydavo aplinką, bažnyčią, angarą, dalindavo maistą, rytais žadindavo stovyklą, ruošdavo šv. Mišių liturgiją. Visos stovyklos metu jaunimas dalyvavo bendroje maldoje, klausėsi brolių pranciškonų mokymų ir mokėsi šokio savo pasirinktoje šokio grupėje. Jaunimas turėjo galimybę išgirsti tikėjimo liudijimų – pantomimos meistro Alekso Mažono ir jo jaunimo grupės iš Klaipėdos, savo šios stovyklos šokių mokytojų – S. Anos Nobili, Vadimo ir Tanios Čerepanovų, br. Pauliaus Vaineikio OFM, br. Gedimino Numgaudžio OFM. Ketvirtadienį jaunimas turėjo galimybę dalyvauti šlovinimo vakare ir Švč. Sakramento adoracijos naktyje. Stovykloje tarnavo
22 savanoriai. Vieni iš jų vadovavo jaunimo grupelėms, kiti padėjo šokio pamokose, kiti buvo atsakingi už šlovinimą, dirbo virtuvėje.
Jaunimo liudijimai:
„Man ši stovykla buvo visai kitokia negu visos, kuriose aš esu buvusi. Pamačiau daug jaunimo, kuris myli Dievą! Labai gaila išvažiuoti iš čia, bet žinau, kad dar susitiksime. Laukiu kitų metų. Labai ačiū visiems už gerą ir nuostabų laiką!“
„Šioje stovykloje man buvo labai gera. Ryto malda, šlovinimas, darbas grupelėse ir visa kita buvo taip nuostabu! Man labiausiai patiko šlovinimas su adoracija. Tą vakarą pasijutau kažkaip ypatingai. Nesupratau, kas darėsi, bet man buvo labai gera. Džiaugiuosi, kad atvykau į šią stovyklą. Labai norėčiau, kad ir kitais metais būtų tokia stovykla. Pamačiau visai kitokius šokius (tokius, kaip šlovinimo) ir sužinojau, kad šokiu taip pat galima garbinti ir šlovinti Dievą. Gaila, kad stovykla truko tik savaitę. Nors ir šokome daug, man neatsibodo. Tai padėjo ugdyti savo valią. Ačiū visiems, kurie buvo stovykloje tokie draugiški ir mieli. Buvo gera su jumis pabūti, šlovinti Dievą savo šokiu!“
„Šokio stovykloje man patiko bendrumo ir artumo jausmas su grupėje šokančiais žmonėmis. Patiko šv. Mišios – iš naujo atradau Bažnyčią, Dievą. Patiko gyventi gamtoje – niekada negalvojau, kad prausiuosi po šaltu laukiniu dušu ne visai šiltu oru ir… man patiks 🙂 Per šlovinimo vakarą ir adoracijos naktį tapau kitu žmogumi, atradau naują pasaulį, neginčijamai geresnį už mano senesnįjį. Gera buvo matyti tiek daug jaunų, tyrų, pilnų tikėjimo ir gyvenimo džiaugsmo žmonių, kurie per tokį trumpa laiką tapo tokiais artimais draugais. Didelį įspūdi paliko finalinis šokio vakaras – tiek daug džiaugsmo ir tiek daug nuostabaus šokio Dievui! Niekada nemaniau, kad savaitė, paprasta vasaros savaitė, gali pakeisti žmogų. Dabar jaučiu, kad mano gyvenimas tapo nors truputi pilnavertis, tikresnis ir teisingesnis. Stebuklų būna – nes ko tikėdamas prašai Pakūtoje, gauni! Ačiū visiems žmonėms, kūrusiems šią savaitę mums laimę“.
„Man patiko atmosfera stovykloje. Ji buvo tikrai nuostabi. Visi draugiški, paslaugūs, geri, šilti. Labai maloni, dvasinga atmosfera. Tiesiog buvo gera. Patiko bažnyčia. Tiesa pasakius, pirmą kartą visą savaitę eidavau į ryto maldą, pirmą kartą valgiau palaimintą maistą. Visa tai man buvo nauja, labai brangi ir vertinga patirtis. Ačiū už ją. Mišios kiekvieną vakarą taip pat neprailgdavo, būdavo įdomu. Kartais, kai kunigas kalba bažnyčioje, norisi miego arba mintys kažkur klaidžioja, bet čia man buvo visiškai kitaip. Čia aš su dideliu dėmesiu, su susidomėjimu klausydavausi pamokslų ir bandydavau viską „susidėti į galvą“, nes tai – gyvenimo pamokos, kurios gali mum padėti. Patiko konferencijos. Norėčiau padėkoti už visus tuos ištartus žodžius, jie man padėjo daug ką suprasti, atvėrė akis. Patiko šlovinimas. Tai man buvo nauja, nes iš bažnyčios dažniausiai išeidavau po palaiminimo, bet čia šlovinimo giesmės atliekamos labai įtraukiančiai. Tiesiog norisi ir norisi giedoti ir šlovinti Jį. Ypač kai groja būgnais ir gitara ir viskas palydima plojimais. Patiko išpažintys ir adoracija – suteikė ramybės, atvėrė širdį, duris į naują gyvenimą. Tą dieną verkiau, ir niekada gyvenime man nebuvo taip gera verkti. Aš išsilaisvinau. Dar patiko maistas – jis buvo be protą skanus. Labai geri šokio mokytojai – ir profesionalūs, ir draugiški, ir įdomūs. Manau, kad šioje stovykloje tapau laimingesnė. Tikiuosi, kad viską prisiminsiu dar ilgai, nes jaučiu, kad pasikeičiau. Ačiū visiems“.
Aistė, 17 m., Vilnius