CRISPIN: „Jei nesikeistų mūsų pačių gyvenimai, mes tik tuščiai gaištume laiką“


Ar galėtumėte pristatyti savo grupę? Kokia yra jūsų grupės istorija?


Grupės pavadinimas „Crispin“. Tai funk grupė, grojanti katalikišką muziką.

Grupės istorija prasidėjo 1998 metais. Tai susiję su mano asmeniniu atsivertimu, kai aš vėl atradau tikėjimą ir Kristų. Maldoje pajutome įkvėpimą sukurti muzikos grupę ir investuoti savo muzikines žinias ir gyvenimo patirtį, grąžinti kaip dovaną Kristui.

Taigi ši grupė pirmiausia yra atsakymas į pašaukimą, kurį aš asmeniškai pajutau, suburti geriausius pažįstamus muzikantus, profesionalus. Kad mūsų muzika būtų teisingoje vietoje, o tai yra šlovė Dievui. Kad garbintume ne patys save, ne muzikantus, kad žavėtumėmės ne pačia muzika. Bet leistume muzikai garbinti Kristų. Taip kaip žvakė apšviečia kryžių. Tai yra tik menas, kuris niekada nebus tikrasis grožis. Tai tik kreipia, rodo į grožį. Taigi „Crispin“ yra tik mažas mėginimas atskleisti, koks yra Dievas.

Ką reiškia jūsų grupės pavadinimas „Crispin“?

Krispinas yra šventojo, III a. gyvenusio kankinio vardas. Visos krikščionių denominacijos: protestantai, katalikai, žvelgia atgal į mūsų istoriją ir gali išvardinti daug kankinių, mirusių už tikėjimą. Šv. Krispinas ir jo brolis šv. Krispinijonas 286 m. keliavo iš Romos į Prancūziją evangelizuoti tų kraštų. Šv. Krispinas žinomas kaip batsiuvys. Istorija pasakoja, kad dieną jis skelbdavo Jėzaus Kristaus Evangeliją, o naktimis siūdavo neturtingiems žmonėms batus. Taigi jis dirbdavo nuolat. Šis batsiuvio amatas yra kaip asmeninis atsidavimas, pašaukimas. Ir aš manau, kad muzika yra toks pat amatas. Tu dirbi tą darbą ir naudoji įrankius, kuriuos turi. Vienas Dievas kuria iš nieko. Bet „Crispin“, mes ir bet kuris dirbantis žmogus tai daro su Dievo dovanomis. Taigi šventojo Krispino dvasioje mes taip pat darome tai, ką turime.

Ar galėtumėte apibūdinti savo muzikos stilių?

Ne, kitas klausimas. Tikrai ne. Juokauju. Daug žmonių bandė apibūdinti šį stilių... Tai tam tikras sąryšis. Kai tu paimi apelsinų, citrinų sulčių, kokoso pieno, ir viską sumaišai. Kažkas panašaus vyksta ir grupėje. Grupėje yra skirtingi atlikėjai, skirtingi muzikantai, ir tai, ką jie atsineša į grupę, tampa muzikos dalimi. Labai įdomu. Tai yra tai, ką mes vadiname šventųjų bendravimu. Kai visi tampa viena. Tad visi skirtingi muzikos stiliai, kurie yra čia, tampa vienu garsu. Mus apibūdina kiti. Truputis Dave Matews, truputis Jame Taylor, truputis James Brown... Daug James.. Taip pat ir Al James. Aš manau, kad tai yra labai įdomus skambesys. Kažkas tarp jazzo ir funky. Bet žinoma, ir mes nurimstame kartais...

Kodėl pasirinkote šlovinimą, ką tai reiškia jums?


Tai yra mano asmeninė nuomonė, ir manau, kad Evangelijos tai sako labai aiškiai taip pat, kad visi dalykai yra skirti Dievo garbei. Galite paimti bet ką. Štai mes žiūrime į pyragėlius ant stalo, kuriuos ruošiamės valgyti, į kavą, arbatą. Ir tai galima panaudoti blogiui. Blogiui galima panaudoti mašiną, taip pat ir muziką. Daug muzikos pasaulyje, žinoma, pirmiausiai galiu kalbėti apie savo šalį, yra naudojama blogiui ir garbinimui to, kas nėra šventa. Aš stengiuosi muziką sugrąžinti į gėrio rankas. Ten, kur ji priklauso. Muzika buvo sukurta Dievo garbei. O krikščioniška muzika tai ir daro. Muzika nėra bloga, jos naudotojas vėlgi nėra blogas, bet yra muzikos panaudojimas, kuris gali būti klaidingas. Manau, kad muzika turi sugrįžti namo. O ji grįžta namo garbindama Dievą. Vėlgi noriu pasakyti, kad muzika niekada nebus pagrindu. Kai kuriose bažnyčiose muzika yra tokia didinga, tokia galinga, ji pakelia maldoje, ir tai yra gerai... Bet ji niekada nebus tikrasis Kristaus buvimas Eucharistijoje, tikrasis Kristaus buvimas brolystėje, tai niekada nebus tikrasis santuokos grožis. Muzika mums tik atskleis tai, pastūmės ta kryptimi. Muzika yra kaip gėlės prie altoriaus bažnyčioje. Gėlės nedaro tiesos. Tiesai užtenka savęs pačios, jai nereikia gėlių. Muzika kaip gėlės... Mums patinka žiūrėti į gėles ir klausytis muzikos. Bet Tiesai nereikia nei gėlių, nei muzikos. Dievas yra Tas, kas yra.

Kas yra jūsų auditorija, ir ką jūs norite pasakyti jai savo muzika?

Pagrindinė mūsų auditorija yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, užsienyje buvome tik keletą kartų. Tačiau per paskutinius dešimt metų mes sugrojame apie 150 koncertų per metus. Dažniausiai mūsų klausytojai yra jaunimas. Jaunuoliai, kuriuos atveda vyresni žmonės. Taigi mūsų auditorija – vyresnieji gale ir jaunimas priekyje. Ir dažnai tie vyresnieji, mums grojant, ateina vis arčiau ir arčiau scenos. Manau, kad mūsų muzika yra gili, dainų tekstai nėra primityvūs. Jie gali atrodyti paprasti, bet jei žvelgsi giliau, pamatysi ten daug prasmių. Taigi mūsų klausytojai yra Jėzaus Kristaus auditorija. Kas turi ausis klausyti, kas turi akis matyti... Tokia yra mūsų publika. Mūsų žinia, kurią jai nešame, yra viena – Jėzus.

Jūsų muzika sulaužo visus katalikiškos muzikos stereotipus? Kokią turite katalikiško šlovinimo viziją?

Labai įdomus klausimas. Daugelis žurnalistų manęs yra klausę: „Juk jūs nesitikite šios funky muzikos groti bažnyčioje, juk to negalima. Juk jūs turite Mišias ir labai tradicinę bažnytinę muziką“. Ir aš galvoju, kad iš vienos pusės visa tai yra tiesa. Bet aš turėjau troškimą kažko labiau beprotiško, labiau šokiruojančio... Klausytis tokios muzikos kaip ši, gal ne bažnyčioje, bet CD grotuve važiuojant automobiliu. Aš mėginu krikščionišką šlovinimo muziką padaryti populiaria – ne pop muzika, bet populiaria tarp žmonių. Kad žmonės labiau įvertintų muziką, kuri šlovina Dievą, nei tą, kuri šloviną blogį. Kad žmonės pamatytų muzikos laisvę, ir kažkokiu būdu ta muzika juos nuvestų pas Kristų. Mano giliu įsitikinimu, visa muzika, tikra muzika veda į tylą. Muzika nerodo pati į save. Bet visa muzika, garsai, triukšmas, mano balsas veda į tylos momentą. Ir šioje tyloje kalbantis Kristaus balsas yra tikroji muzika, kurios tu negali girdėti ausimis, negali matyti nieko grojant, ji nenustebins tavo fizinių juslių, bet ji tikrai nustebins tave visą. Kai mes baigiame savo koncertą, stoja tyla... Ir toje tyloje Viešpats groja savo tikrąją muziką.

Gal norėtumėte kažką pasakyti Lietuvos jaunimui, kuris klausosi mūsų radijo laidos?

Jeigu jie dabar sėdėtų čia kartu su mumis, pirmiausia aš norėčiau juos išgirsti. Norėčiau, kad Lietuvos jaunimas atvyktų ir pasakytų mums kažką. Nes mes dar nepažįstame vieni kitų. Bet tikiuosi, kad šeštadienio vakarą, kai mes grosime Lietuvos jaunimo dienose, tai bus pokalbis, dialogas. Tai nebus tik grupė „Crispin“, kuri jums groja. Toje paslaptingoje muzikos grupės ir jos klausytojų dinamikoje vyksta dialogas. Netgi praėjusią naktį, kai grojome bare, mes kalbėjome apie Jėzų Kristų. Visi sėdėjo su alaus bokalais, o mes tarėme Kristaus žodžius, Jo vardą, meldėme, kad Šventoji Dvasia mus pripildytų. Ir galbūt vienas žmogus, galbūt šimtas, visa tai yra Viešpaties plane. Tad netgi bare vyksta dialogas. Ir jaunimo dienose norime pakartoti tą pokalbį.

Norėčiau pasakyti jums, kad yra didelė džiaugsmo priežastis, didelė vilties priežastis. Yra didelė priežastis vaikščioti su šypsena veide ir iš tiesų džiaugtis Kristuje. Jis mums duoda šį džiaugsmą. Ir nėra nieko pasaulyje, kas galėtų iš mūsų tą džiaugsmą atimti. Bet kad tą džiaugsmą patirtum, gautum, turėtum, jį gyventum, reikia gyventi Kristuje. Žinome, kad Kristus mums palieka savo įsakymus, duoda laisvę. Jis netgi mums duoda galią gyventi virš įstatymo, būti laisviems nuo įstatymo. Įstatymai yra pamatiniai, jie yra lengvi, jie mūsų dalis.

Taigi mano viltis yra ir viltis Lietuvos jaunimui. Kad mes galėtume gyventi Kristuje... Kad galėtume gyventi laisvai ir mylėti vienas kitą, suprasdami priežastį, kodėl Jis sukūrė mus kaip vyrus ir moteris, kodėl Jis mums padovanojo gyvenimą. Kad iš tiesų suprastume Kristų. Tai yra mano viltis jums, tai yra mano viltis sau pačiam. Manau, kad mes visi siekiame tos pačios laisvės, kuri pilnai išsipildys danguje ir kurios link mes veržiamės kiekvieną dieną.

Ir galiu pasakyti visų savo grupės narių vardu... Jei keliautume po visą pasaulį grodami krikščionišką muziką, ir jei kiekviena daina, kiekvienas koncertas nekeistų mūsų pačių gyvenimų, mes tik tuščiai gaištume laiką.


„Mažosios studijos laida“ jaunimui „Druska“
 
< Ankstesnis   Kitas >